2014 m. kovo 11 d., antradienis

PRAEITIS – LIKIMAS, ATEITIS – PASIRINKIMAS

Dažnai girdime žodžius „toks mano likimas, tai man skirta, nieko nepadarysi“. Gaila, bet taip galvoja daug žmonių, nesistengdami pakeisti juos netenkinančio gyvenimo dėl klaidingo įsitikinimo apie likimą. Kita problema kurią sukuria žmonėms jų mąstymo klaidos yra pernelyg didelis jaudinimasis dėl to, kad praeityje jie padarė klaidingų sprendimų. Tokie žmonės graužiasi, smerkia save, svarsto kaip kitaip galėjo pasielgti. Tam prakleidžia daug laiko ir... tuo pat metu..., ir todėl.... turi mažiau laiko ir energetinių resursų esamajame ir būsimajame laike daryti išmintingesnius sprendimus. Taigi, vieni jaudinasi dėl to, kad jų likimas „neleis“ jiems turėti geresnės ateities ir jos nekuria taip kaip nori, kiti vietoje to, kad visą dėmesį sutelktų į dabartį ir ateitį ir ją išmintingai kurtų, įkyriai save sekina dėl buvusių praeities „klaidų“.

Mano įsitikinimu, likimas tikrai yra. Tiktai apie jį kalbėti mes galime ne ateities, bet praeities laiku. Mūsų gyvenimas visada didžiąja dalimi priklauso nuo mūsų pasirinkimų ir sprendimų. Beje, pasirinkimų visada yra daugiau negu gali atrodyti iš pirmo žvilgsnio. Jų beveik niekada nebūna tik vienas, net jeigu mums taip atrodo.

Pasirinkimus mes visada darome remdamiesi tuo metu turima informacija, suvokimu ir galimybėmis. Tai ir yra likimas. Likimas – tai mūsų gebėjimo suvokti situaciją ir mūsų galimybių nulemti mūsų pasirinkimai praeityje. Jeigu mes galvojame, kad praeityje padarėme klaidų, galime save nuraminti, kad mums taip atrodo tik dėlto, kad po to mes gavome naujos informacijos apie buvusią situaciją ir jos suvokimas arba mūsų galimybės nuo to laiko pasikeitė. Tada mes darėme sprendimus remdamiesi buvusia praeityje situacija, bet šiandien mes galime vėl rinktis ir daryti naujus sprendimus. Todėl, ateities kūrimą likimu negalime pavadinti. Mes galime ir turime teisę bei galimybę kiekvieną dieną priimti sprendimus renkantis iš kuo daugiau galimybių ir tokiu būdu patys lemti savo ateitį. Kai sprendimai priimti ir nueina į praeitį, jie tampa likimu.

Taigi, mąstydami apie praeitį, galime leisti sau nusiraminti, priskirdami ją likimui, tačiau planuodami ateitį, turime galvoti apie pasirinkimus. Tai viena iš išminties formulių, padedančių gyventi norimą ir harmoningą gyvenimą.

10 komentarų:

  1. hm.. Klausimas : Kaip su fiziologijos, psichikos inercija ? Mes reaguojame i isorinius dirgiklius, ne taip kaip norime, bet taip, kaip sugebame. Desimtmeciais nusistovejusios reakcijos ir samones sablonai sureaguoja automatiskai. Stovedami pries nauja pasirinkima, mes turime tik tuos pasirinkimo varijantus kuriuos sukaupeme savo praeitos patirties metu.Tai kur musu teise rinktis ? Musu reakcijos labai ribotos ir dazniausiai isanksto nusakomos. Viename seminare Tatjana Cernigovskaja (Татьяна Черниговская) pasakojo apie neseniai atliktus tyrimus fiziologu. Pasirodo smegenys (tyrimas su pelemis) reaguoja i situacija anksciau laiko, nei situacija ivyko. Musu teise rinktis labai ribota.

    AtsakytiPanaikinti
  2. Mano nuomone, žinodami ko siekiame, laviname įgūdį iš naujo matyti tą patį dirgiklį, nelaikant dirgiklio įprastu, savaime suprantamu. Išlavinę šį įgūdį įgauname teisę pasirinkti ne automatiniu būdu, o įsisamonintu būdu.

    AtsakytiPanaikinti
  3. Be abejo ir einamajame momente mūsų pasirinkimą lemia turima informacija ir galimybes (kognityvinės, energetinės, patyriminės ir t.t.). Tačiau mes kiekvieną kartą galime bandyti pasitelkti nauja informaciją ir daryti naujus, galimai teisingesnius pasirinkimus. Mes tą visą laiką darome, net to nesuvokdami. Net nesirinkdami, mes renkamės nesirinkti arba rinktis šablonišką sau elgesį. Taigi, kaip rašo anonimas (12:49) labai svarbu "iš naujo matyti tą patį dirgiklį, nelaikant dirgiklio įprastu, savaime suprantamu". Tada reaguoti į naują iššūkį galime ne automatiniu būdu, o įsisamonintu būdu ir išmintingiau. Tai nėra lengva, nes mūsų smegenys linkusios nesinaudoti "naujoko protu" ir nori reaguoti taip kaip joms įprasta. Laimei gebėjimo matyti tik realybę ir valdyti savo dėmesingumą (abu gebėjimai labai praverčia įvairiuose gyvenimo aspektuose, pradedant tarpsmeniuose santykiuose, baigiant darbinėje veikloje) galima gana palyginus nesunkiai išmokti. To moko šiuo metu labai sparčiai populiarėjančios mindfulness (dėmesingo įsisąmoninimo) metodikos psichologijoje. Su Giedre kovo 28 -29 d. vesime 2 dienų praktinį seminarą apie tai su įgūdžių lavinimo pratybų demonstracijomis. Tie, kurie buvo analogiškame I pakopos seminare anksčiau, gegužės 28-29 dienomis galės dalyvauti II pakopos mindfulness metodikų mokymuose.

    AtsakytiPanaikinti
    Atsakymai
    1. Reakcija i dirgikli gali buti ne pavirsutine, bet gilumines priezasties. Psichoanalize gali spresti panasias problemas keleta metu. Bet kokiu atveju mes naudosimes irankiais kurent naujas reakcijas, is senu irankiu arsenalo. Mindfulness efektyvi technika, bet ji lyg begimas vietoje. imxo.

      Panaikinti
    2. Julius Neverauskas2014 m. kovo 12 d. 22:35

      Jeigu atsisakome "automatinio piloto" ir naudodami "naujoko protą" įsisąmoniname realybę, galime pamatyti ir naujų įrankių :)

      Panaikinti
  4. Juliau toks atsisakymas neimanomas, tai nenumatyta musu fiziologijoje :) mes negalime kontroliuoti tokio lygio procesu vykstanciu musu kune. D.B.

    AtsakytiPanaikinti
  5. Anonimas (kovas 13 d. 00:39) mane suglumino...

    AtsakytiPanaikinti
  6. Pasitikslinsiu savo pasakyma, kad nebuciau kategoriskai suprastas. Mes negalime atsisakyti automatizmo musu kune. Automatiskai vykstanciu reakciju lasteliu lygyje, ar funkcionaliniu rysiu su mus supanciu pasauliu. Galime tas reakcijas reguliuoti link normos (pusiausvyros), nuo normos ( link krastutinumu). Galima paimti palyginima su sviesa, sviesa sufokusuota i viena taska, sudaro fokusuota spinduli, kuris sviecia i konkretu taska. Bet jai mes sumaziname fokusa, sviesa po truputi pradeda apimti didesni plota nei taskas. Tesdami pastebesime, kad sviesa apima dideli plota, o taskas tampa tik maza dalyte to ploto. Taip ir mindfulness, mazindama demesio aktyvuma, praplecia zmogaus situaciju matyma, zmogus turi galimybe pasirinkti daugiau ir ivairiau, bet rinktis tik tos sviesos spindulio plote. Tai ir turejau omeny sakydamas apie laisva pasirinkima, Jis laisvas saliginai.

    AtsakytiPanaikinti
  7. automatizmo manau niekada neatsisakysim, bet esminis dalykas yra ismokti atsisakyti jo ten, kur jis nenaudingas. Man jusu apibudinimas siejasi labiau su fizika, nei psichologija. Yra dalyku, kuriu is esmes pakeisti negalim, bet galim bent is dalies juos koreguoti ir vien tai jau keistu gyvenimo kokybe i geraja puse.

    AtsakytiPanaikinti
  8. Jaigu zmogus "uzsiciklines" ant vienos emocijos, vienos situacijos, pan., jam veiksmu ir analizes laisve susiaureja ta linkme, kur perdetas demesys. Lyg eitu tuneliu, o aplinkui nieko nepastebi. Mazindami demesio ir reakciju intensyvuma ta linkme, zmogui atsivere daug platesnis vaizdas i situacija, jis gali vertinti situacija netik is vienos pozicijos, jam plateja pasirinkimo laisve. Cia kaip su ta sviesa. Demesys formuoja funkcionalinius rysius tarp musu ir aplinkos.

    AtsakytiPanaikinti