Pastaraisiais metais aktyvumo ir dėmesio
sutrikimas sulaukia vis didesnio dėmesio, nes vaikų turinčių šį sutrikimą daugėja.
Aktyvumo ir dėmesio sutrikimas (toliau- ADS) – tai neuropsichinis
sutrikimas, kuriam būdinga impulsyvumas, neramumas arba hiperaktyvumas. Šio
sutrikimo paplitimas tarp vaikų pasaulyje yra 3-11%.
Yra trys ADS tipai, priklausomai nuo simptomų ryškumo:
Nedėmesingumo tipas – kai labai ryškus nedėmesingumas. Vaikui sunku atlikti ar baigti užduotį, atkreipti dėmesį į detales arba sekti instrukcijas. Toks vaikas greitai išblaškomas arba užmaršus kasdieniniuose dalykuose.
Hiperaktyvumo-impulsyvumo tipas – kai labai ryškus hiperaktyvumas-impulsyvumas. Šio tipo asmenys nenustygsta vietoje ir daug kalba. Šiems vaikams sunku ilgai išsėdėti, jie pasižymi neramumu ir elgiasi impulsyviai.
Mišrus tipas – kai ryškūs ir persipina pirmo bei antro tipo simptomai, simptomų intensyvumas įvairus.
Nedėmesingumo tipas – kai labai ryškus nedėmesingumas. Vaikui sunku atlikti ar baigti užduotį, atkreipti dėmesį į detales arba sekti instrukcijas. Toks vaikas greitai išblaškomas arba užmaršus kasdieniniuose dalykuose.
Hiperaktyvumo-impulsyvumo tipas – kai labai ryškus hiperaktyvumas-impulsyvumas. Šio tipo asmenys nenustygsta vietoje ir daug kalba. Šiems vaikams sunku ilgai išsėdėti, jie pasižymi neramumu ir elgiasi impulsyviai.
Mišrus tipas – kai ryškūs ir persipina pirmo bei antro tipo simptomai, simptomų intensyvumas įvairus.
Pernelyg didelis vaiko aktyvumas,
impulsyvumas ir dėmesingumo
sunkumai apsunkina tėvų, mokytojų, bendraamžių ir paties vaiko gyvenimą, tačiau
vaikas su ADS gali išmokti sėkmingai gyventi valdant sutrikimo simptomus. Šiame
straipsnyje pamėginsiu apžvelgti pagrindinius kognityvinės-elgesio terapijos
aspektus dirbant su vaikais turinčiais
aktyvumo ir dėmesio sutrikimą.
Dažniausi ir
probleminiai aktyvumo ir dėmesio sutrikimo simptomai yra užmaršumas,
išsiblaškymas, dėmesio koncentracijos stoka, nekantrumas ir impulsyvumas.
Vaikams su ADS dažnai sunku sekti nurodymus ir pokalbius. Jie vilkina pabaigti
darbus, kurie jų nedomina ir dažnai pabaigia paskubomis, netvarkingai, kas
neatspindi jų įgūdžių bei talentų. Jie pamiršta kur pasidėjo savo namų darbus,
raktus ir panašiai. Jie dažnai gali būti nekantrūs ar nuobodžiauti. Gali atrodyti
lengvabūdiški ir nesąmoningai grubūs. Vaikai su ADS dažnai ignoruoja riziką,
kuri akivaizdi kitiems ir sąmoningai ar nesąmoningai nepaklūsta socialinėms
normoms. Pavyzdžiui, jie gali nutraukti žmogų, su kuriuo kalba ar užpūsti
žvakutes kitų vaikų gimtadieniuose.
Mažų vaikų (5-12
m) pagrindinės problemos būna
susiję su hiperaktyvumu ir nepaklusnumu tėvams bei mokytojams. Vyresni vaikai
(11-14 m) susiduria su sunkumais klausant mokytojų ir sekant jų vis
sudėtingesnius nurodymus. Šiuo amžiaus laikotarpiu daugėja konfliktų su
bendraamžiais. Kai vaikai pradeda mokytis skirtinguose kabinetuose, vaikams su
ADS gali būti sunku susiorientuoti.
Kognityvinė-elgesio terapija (KET) padeda vaikui atpažinti ryšius
tarp jo/jos emocijų, minčių ir elgesio, ir su laiku pakeisti neigiamus dalykus,
kurie trukdo gyventi kokybišką gyvenimą. KET taikoma remiantis principu – kuo
mažesnis vaikas, tuo daugiau darbo su tėvais ir elgesio technikų ir kuo vaikas
didesnis, tuo daugiau įvedama kognityvinių elementų. KET orientuojasi į
socialinių įgūdžių ugdymą, emocijų valdymą, tarpasmeninius įgūdžius, elgesį ir
kitus poreikius, kurių vaikui ar paaugliui su ADS gali prireikti. Terapija
padeda vystyti organizavimo įgūdžius, dėmesingumą, valdyti pyktį ir gyventi su
kitais.
Į terapiją ir
jos tikslų nustatymą įtraukiami vaikai ir jų tėvai. Šis procesas užtikrina, kad
vaikas supras, kodėl tėvai kreipėsi dėl gydymo. Siekiama kelti realistiškus,
aiškius ir trumpus tikslus (pvz., gerinti koncentraciją). Rekomenduojama
įsitikinti, kad vaikas ar paauglys juos supranta. Tikslus galima grupuoti pagal sritis:
• simptomų mažinimas;
• emocijų reguliavimas;
• stiprybės ir sunkumai;
• socialiniai įgūdžiai;
• organizaciniai/mokymosi įgūdžiai;
• miegas, dieta, TV.
Pagrindinių
simptomų mažinimas – tai koncentracijos gerinimas ir
hiperaktyvumo bei impulsyvumo mažinimas. Vaikui siekiama sukurti kuo mažiau
trikdančią aplinką, mokoma valdyti savo impulsus, išlikti prie užduoties ir
daryti aktyvias pertraukėles atsižvelgiant į jo dėmesio išlaikymo laiką.
Emocijų
reguliavimas.
Terapijos pradžioje vaikai
supažindinami, kas yra ADS. Sužinoję apie ADS, supranta, kad jie nėra tinginiai
ar kvaili. Jie atranda sėkmingų įžymių žmonių su ADS ir tai yra pirmas žingsnis
keliant savivertę, mažinant depresiją ir nerimą.
Terapijos eigoje vaikai mokomi atpažinti
savo jausmus, juos pripažinti ir reikšti .Siekiant pykčio valdymo, jie mokomi
atpažinti pykčio priežastis ir kylantį elgesį. Klientui susiduriant su
sunkumais mokoma streso valdymo technikų.
Stiprybės
ir sunkumai.
Klientai su ADS dažnai turi neigiamų
įsitikinimų apie save. Terapijos metu aptikus, kad vaikai su savimi kalba
neigiamai, mokoma tai pastebėti ir keisti, rasti teigiamų dalykų apie save. Įžymūs
žmonės su ADS panaudojami kaip pavyzdys, parodant, koks būna rezultatas, kai
žmogus susikoncentruoja į savo stiprybes.
Socialiniai
įgūdžiai.
Socialinių įgūdžių mokymas padeda
vaikams su ADS geriau sutarti su bendraamžiais, išvengti atstūmimo ir prideda
pasitikėjimo savimi. Vaikai mokomi: •
sveikintis, • rasti bendrą kalbą, •
prieš kalbant palaukti, kol pabaigs kalbėti kitas, •
palaikyti akių kontaktą, kol kalba ar klausosi, •
pokalbio metu išlaikyti dėmesį, •
aktyvaus klausymosi įgūdžių ir pan.
Organizaciniai/mokymosi įgūdžiai.
Terapijos metu
mokoma nedaryti daug darbų vienu metu ir darbus planuoti. Siūloma pasinaudoti
kalendoriais, laiko valdymo ir namų darbų planavimo programomis.
Rekomenduojama
vaikams ir jų tėvams neapsiimti per daug veiklų, padedama jiems prioritizuoti
veiklas ir sumažinti jas iki minimumo tam, kad patirtų mažiau streso ir būtų
jose sėkmingesni.
Pilnaprotavimo
(mindfulness) technikų taikymas vaikams su ADS.
Pilnaprotavimas – tai dėmesio
nukreipimas į esamą akimirką. Įvairių pilnaprotavimo technikų pagalba vaikai
lavina savo dėmesingumą, mokosi atpažinti savo mintis, jausmus, elgesį ir juos
valdyti. Pilnaprotavimu
grįsta kognityvinė-elgesio terapija padeda tapti sąmoningu apie save ir moko
save valdyti.
Pilnaprotavimo
technikų praktikavimas:
• gerina dėmesingumą, atmintį ir
sprendimų priėmimo įgūdžius;
• didina savęs supratimą ir pasitikėjimą
savimi;
• vysto geresnius emocijų ir elgesio reguliavimo
įgūdžius;
• didina empatiją ir gebėjimą suprasti kitus,
o tai padeda kurti teigiamus santykius su kitais.
Psichologė Indrė Vaidelienė, tel. 8 658
48 293
Nuotrauka iš https://pixabay.com/
Nuotrauka iš https://pixabay.com/
Komentarų nėra:
Rašyti komentarą