Kalėdų belaukiant

Kai parduotuvėse atpinga mandarinai, kasmet susivokiu, kad Kalėdos jau čia pat. Mandarinai man visada buvo Kalėdų atributas. O kas dabar sukasi galvoje, kai pagalvoju apie Kalėdas ...taip, tai sniegas, giminių ir draugų susibūrimas, vilnonis šalikas storomis pynėmis, ką tik parneštos eglutės kvapas namuose... tik kažkodėl visa tai užgožia mintis apie maistu nukrautus stalus...

Kaip išgyventi Kalėdas neprikimšus pilvo? Bandau tokią mintį rutulioti... Kokios strategijos imtis.....

Vaikystėje, kai dar nebuvo milžiniškų prekybos centrų, didžiųjų švenčių, tokių kaip Kalėdos, metu persivalgymas kasdienybės kontekste neatrodė toks jau baisus, bet dabar, vartojimo amžiuje, kai maistas pasiekiamas visą parą, kai jo visur pilna ir rinkodaros specialistai šauniai dirba, esame tarsi spąstuose, už kuriuos patys susimokame pinigais, laiku, sveikatos sutrikimais, viršsvorio kilogramais.

Nors dažnas iš mūsų teisinamės netobulais genais, sintetiniu maistu ir panašiais dalykais, iš dalies  prie viršsvorio prisidedame patys vartodami per daug maisto.

Jei prisimintumėme lėkštučių, į kurias prieš 20 metų buvo dedamas karštas patiekalas, dydžius, greičiausiai nustebtumėme, kad lėkštės buvo gerokai mažesnės... Apie tai savo  knygoje „Mindless EATING“rašo valgymo psichologas dr. BrianasWansinkas. Dideli indai ir dideli šaukštai yra baisi bėda.

Pasak mokslininko, indai padidėjo, o kaip maistas, kuriuo juos pripildome? Taip, būtent tai lėmė, kad įsidedame sau daugiau, nes didelėje lėkštėje maisto atrodo daug mažiau... Taigi, jei važiuosite pas močiutes Kalėdoms, atkreipkite dėmesį į jų turimas lėkštes ir mintyse sulyginkite su savosiomis, šiuolaikinėmis, „patogesnėmis“... Šis patarimas galioja ir pakuotėms... Labai gerai pamenu, kai su savo mylimu seneliu eidavome į parduotuvę ir pirkinius parsinešdavome tinkliniame krepšelyje, kurio turinį - pieną, pusę duonos kepaliuko ir grietinės mažą stiklinį indelį - galėjo matyti visi kaimynai... Tiek grietinė, tiek pienas buvo uždaryti skirtingų spalvų folijos dangteliais. Dabar lentynos lūžta nuo gausybės spalvų, dydžių, formų pasirinkimo, atrodo, svaigsta galva nuo įvairovės ir norisi visko visko, ir dar šiek tiek... Sunkiai įsivaizduoju, kaip dabar reikėtų pėstute parsinešti produktus tuo tinkliniu krepšeliu, net ir kasdieniam vartojimui, jau nekalbant apie Kalėdas.

Kita, mano galva, Kalėdų ir visų didžiųjų švenčių bėda - tai įmantrių patiekalų gamyba... Aš pati nepamenu, bet mama sakė, kad  buvo 3-5 kulinarinės knygos, kurias skaitė ir pagal jas gamino, o dabar... Begalė knygų, interneto portalai lūžta nuo receptų, o šeimininkės gamina, ruošiasi.... Kadangi reta iš jų prieš Kalėdas pjauna kiaulę, doroja, visą laiką gali skirti kulinarinių ir konditerinių gėrių gamybai ir, aišku, ne kelias porcijas gamina, bet būtinai daugiau, kad užtektų...

Beje, dr. Brianas Wansinkas aukščiau minėtoje knygoje aprašo tyrimą, kuriuo nagrinėja suvalgomo maisto kiekį priklausomai nuo to, keli žmonės prie stalo sėdi. Pasak jo, mažiausiai žmogus suvalgo valgydamas vienas. Tad atkreipkite dėmesį ir būkite budrūs, kai kartu su Jumis valgo vienas draugas, Jūsų suvalgomo maisto kiekis padidėja 25 procentais, kai su Jumis valgo 3 draugai, Jūs suvalgote 50 procentų daugiau, o kai yra prie vieno stalo daugiau nei 7 valgytojai, suvalgomo maisto kiekis gali išaugti iki 90 procentų nuo to, kiek suvalgytumėte vienas.

Kadangi greičiausiai dauguma iš mūsų (kurie liks Lietuvoje ir nesirinks kitos didžiųjų švenčių šventimo alternatyvos) šias Kalėdas sėdės prie didesnio ar mažesnio stalo, siūlau atkreipti dėmesį į lėkščių dydžius, valgytojų skaičių ir valgymo greitį kompanijoje, nes, pasirodo, sėdintys ir valgantys šalia lemia valgymo greitį, prie kurio mes linkę prisitaikyti, tad susirinkus prie šventinio Kūčių ir Kalėdų stalo, geriau sėsti tarp lėtavalgių :))))