Nors metų pradžia ir pabaiga yra vien tik susitarimo reikalas, ji egzistuoja absoliučioje daugumoje kultūrų ir, matyt, atspindi žmogaus poreikį turėti tam tikrus atskaitos taškus. Mes, europiečiai, gyvename pagal grigališkąjį kalendorių ir esame įpratę skaičiuoti, kad metai baigiasi gruodžio 31-ąją, ir sausio 1-oji yra tarsi nauja pradžia, tarsi naujas, švarus lapas, kurį atverčiame ir galime pasirinkti, ką į jį rašysime.
Ir nors pabaigų ir pradžių mūsų gyvenime gali būti daug (kartais sakoma, kad kiekviena diena yra pirmoji mūsų likusio gyvenimo diena, ir tai - taip pat tiesa), senųjų metų pabaiga ir naujų metų pradžia turbūt kažką reiškia daugumai žmonių.
Tai - itin tinkamas laikas žvelgti pirmyn ir kurti planus (dar ir dėl to, kad ilgi gruodžio vakarai palieka daugiau laiko apmąstymams), bet galima ir, ko gero, verta pažvelgti ir atgal.
Besibaigiantys metai kiekvienam iš mūsų ką nors dovanojo, ir prieš atsisveikiant su šiais metais ir su naujais planais pasitinkant naujuosius, galime dar sykį pasidžiaugti šių metų dovanomis. Kartu ugdysime ir gebėjimą pastebėti tai, kas buvo gera (blogus dalykus dažnai pastebime be didelių pastangų:) bei dėkingumo jausmą, kuris, kaip rodo vis daugiau psichologinių studijų, būdingas ir būtinas gerai besijaučiančiam žmogui.
Taigi, galbūt norėsite pamėginti sau atsakyti į šiuos tris klausimus:
a) Už ką šiai metais galiu padėkoti sau? Galbūt išmokau naujų dalykų, įgijau naujų įgūdžių? Galbūt pradėjau labiau rūpintis savimi, išmokau geriau save suprasti ir sau padėti? Gal atradau naują hobį? O gal džiaugiuosi ir didžiuojuosi tuo, ką padariau dėl kitų žmonių? Ar yra dalykų, dėl kurių gailėčiausi, jeigu jie būtų likę nepadaryti? Jeigu tokių yra, galbūt galiu leisti sau pasidžiaugti tuo, kad skyriau jiems laiko ir jėgų?
b) Už ką šiais metais jaučiuosi dėkinga(s) kitiems žmonėms? Galbūt buvo žmonių, kurie mane palaikė, rėmė, skatino? Gal buvo, kas mane suprato sunkiais momentais? Galbūt kas nors pasidalino savo gyvenimo patirtimi, ir tai man padėjo priimti išmintingesnius sprendimus? O galbūt kažkas mane įkvėpė išmėginti ką nors nauja?
c) Už ką šiais metais galiu padėkoti Dievui ar likimui, arba tiesiog atsitiktinumui? Kokių naujų likimo dovanų gavau šiais metais? Ir kokiomis jis man išliko toks pats dosnus, kaip ir anksčiau? Jeigu skaitote šias eilutes, likimas išsaugojo ir tebesaugo jūsų gyvybę, jūsų akis ir šviesų protą. Gal yra ir daugiau dalykų, kuriuos kartais galime laikyti savaime suprantamais, tačiau jeigu jų staiga neliktų, labai pasigestume?
Galima į šiuos klausimus sau atsakyti mintyse, žodžiu, o galima parašyti ir savotišką dėkingumo laišką šiems besibaigiantiems metams. Ateityje galbūt kartas nuo karto norėsite prie jo sugrįžti, dar kartą patirti tą dėkingumą, džiaugsmą ir kitus teigiamus bei kiekvieną žmogų stiprinančius jausmus, kuriuos patirsite rašydami. O kartu, jeigu tai darysite kasmet, kursite lyg savotišką savo gyvenimo dovanų metraštį.
Juk labai lengva šiais laikais, kai žmonės, rodos, gali vis daugiau, ir į vis daugiau dalykų manosi turintys teisę (pavyzdžiui, į visišką saugumą, laimę be pastangų ir t.t.), į daug ką numoti ranka kaip į savaime suprantamus dalykus. Tačiau vis dėlto labiausiai gyvenimu moka džiaugtis tie žmonės, kurie jį brangina. Ir brangina būtent todėl, kad nelaiko nei jo, nei jo teikiamų gausių dovanų savaime suprantamomis. :)
Komentarų nėra:
Rašyti komentarą