Paprastai mes visi turime norų, svajonių ir tikslų. Netgi tuomet, kai, atrodo, nieko nenorime, greičiausiai vis tiek ko nors norime, tik tuo metu galbūt (beveik) netikime, kad galime tai pasiekti ar gauti. Tokiomis akimirkomis, žinoma, ir bet kokios pastangos gali atrodyti beprasmės.
Tačiau jeigu svajojame, planuojame ir keliame sau tikslus, iš esmės visada juos įsivardijame žodžiais. Kartais tai galima daryti labai sąmoningai, galbūt net užsirašyti juos arba aptarti su artimaisiais ar draugais, tačiau būna ir taip, kad tik probėgšmiais įsivardijame juos sau mintyse. Tiesa, kartais tikslą galime ir įsivaizduoti, t.y. galvoje galime susikurti vaizdinį apie tai, kaip viskas bus arba atrodys, arba kaip mes jausimės, kai tikslas bus pasiektas. Vaizdiniai paprastai mums kelia daugiau emocijų, todėl ir motyvuoti gali net labiau, nei žodžiai.
Tai, kokie konkretūs žodžiai ar vaizdiniai mums įkūnija mūsų tikslą, gali būti reikšmingiau, nei atrodo. Galime manyti, kad jeigu mums kažkas svarbu, tai svarbu, ir koks skirtumas, kokiais žodžiais tai sau įvardysime? Tačiau kartais būtent tai, kiek "užvedančiai"susiformuluojame tikslus, gali nulemti, kiek vėliau esame motyvuoti atkakliai jų siekti.
Prieš keletą metų mokiau norvegų kalbos vieną vaikiną, dirbusį norvegiško kapitalo įmonėje Vilniuje. Kai aptarėme, kokį tikslą jis sau kelia, pasirodė, kad jis norėjo, kad jo norvegų kalbos žinios taptų pačios geriausios tame skyriuje, kuriame jis dirbo. Tai buvo tikrai sudėtingas tikslas, nes skyriuje dirbo nemažai žmonių, kurie norvegų kalbą mokėjo puikiai, buvo po keletą metų gyvenę Norvegijoje ir panašiai. Tačiau šiam vaikinui tai neatrodė jokia problema. Jis suprato, kad tikslas labai sunkiai pasiekiamas, tačiau jis jį vis tiek motyvavo gerokai labiau, negu mažesni, paprastesni tikslai. Netgi truputį priartėti prie šio tikslo jam buvo įdomiau, negu 110 procentų įgyvendinti kitą, paprastesnį tikslą.
Pavyzdžiui, jeigu turite antsvorio, kuris tikslas jus labiau motyvuotų: a) per pusmetį atsikratyti 10-12 kilogramų, ar b) kas mėnesį "ištirpdyti" po 1-1,5 kilogramo? Arba, tarkime, jeigu ieškote būdo efektyviau tvarkytis namus, ar jus motyvuotų "receptas" kasdien tam skirti po 15-20 minučių, ar verčiau skirtumėte 4 valandas, tačiau kartą per savaitę? Ar labiau mėgstate išsikelti sunkiai pasiekiamą tikslą, t.y. mesti sau iššūkį, net ir žinodami, kad realu jį įgyvendinti tik 70 - 80 proc., ar kaip tik jaučiatės labiau motyvuoti tuomet, kai planuojate mažus žingsnelius ir tiksliai žinote, kad juos įmanoma įgyvendinti?
Mes esame skirtingi, ir nors mažų žingsnelių ir mažų pergalių metodika yra aktyviai propaguojama psichologų ir iš tiesų dažnam puikiai veikia, kai kuriuos žmones gerokai labiau motyvuoja tikslai, kurių pasiekti beveik neįmanoma, tačiau vien judėjimas jų kryptimi jiems teikia pasitenkinimą.
Tuo tarpu kitiems žmonėms būtent maži tikslai veikia puikiai, ir būtent dėl to, kad kartais juos galima įgyvendinti ir 120 ar net 200 procentų. Tarkime, jeigu apsisprendžiate per dieną padaryti du nemalonius skambučius, kuriuos jau kurį laiką atidėliojate, o paskambinate net į tris nemalonias vietas, štai jums ir 150 proc. įgyvendintas tikslas.
Jeigu pastebime, kad ambicingi, sunkiai pasiekiami tikslai mus atbaido, būtent maži tikslai gali nuvesti gerokai toliau, negu atrodo iš pirmo žvilgsnio, nes su kiekvienu įgyvendintu tikslu pasitikėjimas savimi auga, ir mes galime jau drąsiau formuluotis naują tikslą. Na, o jeigu mėgstame didesnius iššūkius, pasinaudokime tuo ir planuokime didelius pokyčius! Juk net jeigu įgyvendinsime juos 70 proc., vis tiek tai bus gražus žingsnis į priekį. :)
Komentarų nėra:
Rašyti komentarą