Ar jau turite planų kitiems metams????
Aišku, turite… Kas gi jų neturi: pradėsiu sportuoti; laikysiuosi dietos; nežiūrėsiu
teliko; tik valandą sėdėsiu prie kompiuterio; kelsiuos 5 ryto; mesiu rūkyti,
gerti; pradėsiu medituoti; kas mėnesį organizuosiu draugų susitikimus;
užsirašysiu į asmeninio tobulejimo kursus… Tai tik dalis iš planų, kuriuos
girdžiu aplink pastarąsias keletą savaičių. Bet kas tai per reiškinys, kodėl
prieš Naujuosius tų planų ir pasižadėjimų tiek daug, o jau sausio gale jie ima
blėsti, o kai kurios iš veiklų net nebūna pradėtos? Ir prie jų grįžtama tik
gruodį. Amerikos psichologų asociacijos duomenimis 92 procentai naujametinių
pasižadejimų tik ir lieka pasižadejimais. Galima būtų “nurašyti” tai į kultūrinius
skirtumus, bet kol Lietuvos duomenų neturime, galime galvoti kiekvienas apie
save.
Kodėl vis dėlto kasmet tai kartojasi ir į
ką atkreipti dėmesį šiemet?
Pats svarbiausias dalykas – rašytinis
planas. Kad Jūsų naujametiniai tikslai būtų pasiekti, planas turi būti
užrašytas. Nors kiekvienas iš mūsų turime galvas, būtent jo sudarymas raštu
labai konkrečiai išgrynina asmeninius tikslus ir prioritetus, ir kartais tik
užrašius konkretų tikslą ar veiklą galima suprasti, ar tikrai man asmeniškai
tai svarbu.
Kai pati rašiau pirmąjį veiklos planą
ateinantiems metams tarpšventiniu laikotarpiu, o tai vyko prieš septynerius
metus, tai buvo tarsi nuotykis, o tikslai labai realūs ir mažai tesiskyrė nuo
tuo metu buvusios situacijos. (Na gerai, pabandom, pažiūrėsim kas bus, juk
planas tik mano ir tik aš žinau kas jame. Na, dar vyras, bet jei ko ir
nepadarysiu, ar kas nepasiseks, juk nieko tokio, ar ne?). Ir ką jūs manot,
kasmet plano svarba auga, o tikslų apimtys didėja. Mes šeimoje esame nusprendę,
kad jį rengiame tarp Kalėdų ir Naujųjų metų ir jei uždelsiame, tai net kyla
nerimas, o kaip gi be plano (tarsi Kūčios be silkės), juk dar neparašėm, taip
skatiname vienas kitą rašyti (tiesa, paskutinius dvejus metus rašėme net po 3
planus t.y. aš savo, vyras savo ir bendrą šeimos). Negaliu sakyti, kad
įgyvendiname juos 100 procentų, tikrai ne, pasitaiko kad tam tikri tikslai,
kurie nebuvo pasiekti, perkeliami į kitus metus, kai kurie tampa neaktualūs,
bet kartu galiu pasakyti, kad daug punktų būna pasiekta, o tai motyvuoja tęsti
šią tradiciją. Užrašymas įpareigoja veikti ir savo ruožtu padeda
išgryninti, kas svarbu šiuo laikotarpiu ir ateinančiais metais, ir kas - ne
visai.
Kita priežastis, kodėl žlunga naujametiniai
pasižadėjimai ir ką daryti, kad šiemet tai nenutiktų,-atkreipkime dėmesį į
sąrašo ilgį. Paprastai, jei jau rašome, tai sąrašas būna labai labai ilgas, ir
visus dalykus pradedam daryti vienu metu, greičiausiai sausio 1 dienąJ.
Dalis planuojamų naujametinių pasižadėjimų būna susiję su tam tikrais įpročiais,
kurie formavosi ir buvo praktikuojami ilgą laiką, ir jei juos ketiname keisti,
tai retai įvertiname pokyčio kainą, mus labiau vilioja jau naujas, pakeistas,
sveikesnis įprotis. Dažnas susiduriame su pasipriešinimu, tiek vidiniu, tiek
išoriniu ir žmonėms būdingu polinkiu po keleto bandymų rinktis senajį, labiau
įprastą būdą. O jeigu keičiame kelis įsišaknijusius įpročius iškart, gali kilti
labai daug tokių minčių kaip “Negaliu”, “Tai turbūt ne man”, “Gal dar ne
laikas”, “Vaikai per maži”, “Pirmiausia šeima” ir pan. Kad pokyčiai būtų
sėkmingesni ir nesibaigtų sausio antroje pusėje, vertėtų pasvarstyti, kurie iš
planuojamų dalykų svarbesni ir pasilikti kelis pagrindinius, o likusių
aktualumą persvarstyti po ketvirčio, pusmečio ar konkrečią dieną, ar net
nusimatyti, kada imsimės jų, pvz.: nuo sausio pirmos kasdien du žmones
priversiu nusišypsoti, sportuoti du kartus per savaitę pradėsiu
vasarį, savanoriauti – kovą, o pirmąjį pusmaratonį bėgsiu rugsėjo vidury.
Jei mūsų plane yra keletas svarbių tikslų,
kartais reikalą gadina siekis viską daryti tobulai, kitaip tariant,
perfekcionizmas. Pvz. nusprendžiau sportuoti klube 3 kartus per savaitę ir jei
dėl kažkokių aplinkybių, tokių kaip ligos ar papildomos darbinės užduotys,
kelias savaites nepavyksta nueiti po 3 kartus, o būna, kad ir išvis nei karto
nepavyksta, labai greitai pradeda lįsti tokios mintys, kaip: “Tai va, jau
nebuvau tiek dienų”, “Jokių rezultatų nematyti”, “Vaikai žiemą
dažnai serga”, “Va dar reikalus susitvarkysiu, tada tempas sulėtės”, “Dabar bus
daug gimtadienių, vakarėlių, paskui atostogos, o va tada imsiu jautį
už ragų” ir taip netikėtai žiūrim, kad ant slenksčio jau kitas gruodis su
naujom perspektyvomJ)) O gal geriau mažiau ir ne visai
tobulai?
Aš pati praeitų metų plane įsirašiau, kad
reguliariai medituosiu ir pradėsiu nuo balandžio mėnesio, po pusvalandį. Tai
vyksta iki šiol, kasdien, darbo dienomis, tik ne pusvalandį, o 15 minučių, nes
kai nusprendžiau medituoti pusvalandį, pastebėjau, kad atidėlioju, ir tam, kad
nekiltų jokių pasiteisinimų mesti šios veiklos, likau prie 15 minučių, nors,
tiesą sakant, 2015 –ųjų plane ketinu įsirašyti, kad medituosiu 6 kartus per
savaitę.
Ir paskutinis pamąstymas apie Naujų metų
planus, tai, kad būtų naudinga surašyti ne tik ką darysiu, bet ir ko nedarysiu.
Kartais mes žinom savo didžiuosius tikslus, jų siekiam, bet susiduriam su
trukdžiais, tai galima pamėginti tikslus formuluoti papildant juos punktais, ko
nedarysiu nuo sausio 1 d., tarkime: netikrinsiu pašto mobiliajame telefone, ar
paskyros feisbuke dažniau nei kas dvi valandas,
nesidėsiu antros porcijos vakarienės, arba nevalgysiu daugiau nei 3
desertų per savaitę, vakarais nenaršysiu internete ir nežiūrėsiu televizoriaus
ilgiau nei valandą.
Bet visų pirma siūlau pasinaudoti
tarpšventiniu periodu, susimąstyti ir pasiryžti turėti tikslų
ar svajonių, nes yra ir tokių žmonių, kurie tiesiog gyvena, be jokių tikslų,
arba trokšta abstrakčių dalykų, tokių kaip geresnės mašinos (net markė
neaiški), geresnių tarpusavio santykių (o kas tai?) bet nieko konkretaus.... Ir
su tais troškimais būna metų metus.
Kad tai įvyktų, reikia visai nedaug, tik
popieriaus ir rašiklio.....Linkiu skirti laiko naujametinio plano rašymui ir
jaukių bei prasmingų švenčių.
Labai praktiškas ir motyvuojantis straipsnis, ir mano metų planas jau dėliojasi. :) Neseniai dar perskaičiau interviu su dr. Judith Beck, kuriame ji sako, kad planų pavyksta laikytis daug ilgiau, jeigu turime planavimo draugą, kuris ir pats būtų motyvuotas planuotis ir kuriam būtų įdomu bendradarbiauti.
AtsakytiPanaikintiTai dabar belieka susirasti popieriaus lapą ir suplanuoti viską;] Reiks bandyt;] Geras Straipsnis Rosita :)
AtsakytiPanaikintiČia dar papildymas/tęsinys prie Tavo straipsnio, manau, kuo daugiau info apie tikslų rašymą/formulavimą/kėlimą ir siekimą, tuo geriau ;)
AtsakytiPanaikintihttp://www.mindgasmic.com/ese122.htm