Planuojam Naujuosiuos 2015-uosius

Ar jau turite planų kitiems metams???? Aišku, turite… Kas gi jų neturi: pradėsiu sportuoti; laikysiuosi dietos; nežiūrėsiu teliko; tik valandą sėdėsiu prie kompiuterio; kelsiuos 5 ryto; mesiu rūkyti, gerti; pradėsiu medituoti; kas mėnesį organizuosiu draugų susitikimus; užsirašysiu į asmeninio tobulejimo kursus… Tai tik dalis iš planų, kuriuos girdžiu aplink pastarąsias keletą savaičių. Bet kas tai per reiškinys, kodėl prieš Naujuosius tų planų ir pasižadėjimų tiek daug, o jau sausio gale jie ima blėsti, o kai kurios iš veiklų net nebūna pradėtos? Ir prie jų grįžtama tik gruodį. Amerikos psichologų asociacijos duomenimis 92 procentai naujametinių pasižadejimų tik ir lieka pasižadejimais. Galima būtų “nurašyti” tai į kultūrinius skirtumus, bet kol Lietuvos duomenų neturime, galime galvoti kiekvienas apie save.

Kodėl vis dėlto kasmet tai kartojasi ir į ką atkreipti dėmesį šiemet?

Pats svarbiausias dalykas – rašytinis planas. Kad Jūsų naujametiniai tikslai būtų pasiekti, planas turi būti užrašytas. Nors kiekvienas iš mūsų turime galvas, būtent jo sudarymas raštu labai konkrečiai išgrynina asmeninius tikslus ir prioritetus, ir kartais tik užrašius konkretų tikslą ar veiklą galima suprasti, ar tikrai man asmeniškai tai svarbu.

Kai pati rašiau pirmąjį veiklos planą ateinantiems metams tarpšventiniu laikotarpiu, o tai vyko prieš septynerius metus, tai buvo tarsi nuotykis, o tikslai labai realūs ir mažai tesiskyrė nuo tuo metu buvusios situacijos. (Na gerai, pabandom, pažiūrėsim kas bus, juk planas tik mano ir tik aš žinau kas jame. Na, dar vyras, bet jei ko ir nepadarysiu, ar kas nepasiseks, juk nieko tokio, ar ne?). Ir ką jūs manot, kasmet plano svarba auga, o tikslų apimtys didėja. Mes šeimoje esame nusprendę, kad jį rengiame tarp Kalėdų ir Naujųjų metų ir jei uždelsiame, tai net kyla nerimas, o kaip gi be plano (tarsi Kūčios be silkės), juk dar neparašėm, taip skatiname vienas kitą rašyti (tiesa, paskutinius dvejus metus rašėme net po 3 planus t.y. aš savo, vyras savo ir bendrą šeimos). Negaliu sakyti, kad įgyvendiname juos 100 procentų, tikrai ne, pasitaiko kad tam tikri tikslai, kurie nebuvo pasiekti, perkeliami į kitus metus, kai kurie tampa neaktualūs, bet kartu galiu pasakyti, kad daug punktų būna pasiekta, o tai motyvuoja tęsti šią tradiciją.  Užrašymas įpareigoja veikti ir savo ruožtu padeda išgryninti, kas svarbu šiuo laikotarpiu ir ateinančiais metais, ir kas - ne visai.

Kita priežastis, kodėl žlunga naujametiniai pasižadėjimai ir ką daryti, kad šiemet tai nenutiktų,-atkreipkime dėmesį į sąrašo ilgį. Paprastai, jei jau rašome, tai sąrašas būna labai labai ilgas, ir visus dalykus pradedam daryti vienu metu, greičiausiai sausio 1 dienąJ. Dalis planuojamų naujametinių pasižadėjimų būna susiję su tam tikrais įpročiais, kurie formavosi ir buvo praktikuojami ilgą laiką, ir jei juos ketiname keisti, tai retai įvertiname pokyčio kainą, mus labiau vilioja jau naujas, pakeistas, sveikesnis įprotis. Dažnas susiduriame su pasipriešinimu, tiek vidiniu, tiek išoriniu ir žmonėms būdingu polinkiu po keleto bandymų rinktis senajį, labiau įprastą būdą. O jeigu keičiame kelis įsišaknijusius įpročius iškart, gali kilti labai daug tokių minčių kaip “Negaliu”, “Tai turbūt ne man”, “Gal dar ne laikas”, “Vaikai per maži”, “Pirmiausia šeima” ir pan. Kad pokyčiai būtų sėkmingesni ir nesibaigtų sausio antroje pusėje, vertėtų pasvarstyti, kurie iš planuojamų dalykų svarbesni ir pasilikti kelis pagrindinius, o likusių aktualumą persvarstyti po ketvirčio, pusmečio ar konkrečią dieną, ar net nusimatyti, kada imsimės jų, pvz.: nuo sausio pirmos kasdien du žmones priversiu nusišypsoti,  sportuoti du kartus per savaitę pradėsiu vasarį, savanoriauti – kovą, o pirmąjį pusmaratonį bėgsiu rugsėjo vidury.

Jei mūsų plane yra keletas svarbių tikslų, kartais reikalą gadina siekis viską daryti tobulai, kitaip tariant, perfekcionizmas. Pvz. nusprendžiau sportuoti klube 3 kartus per savaitę ir jei dėl kažkokių aplinkybių, tokių kaip ligos ar papildomos darbinės užduotys, kelias savaites nepavyksta nueiti po 3 kartus, o būna, kad ir išvis nei karto nepavyksta, labai greitai pradeda lįsti tokios mintys, kaip: “Tai va, jau nebuvau tiek dienų”, “Jokių rezultatų nematyti”,  “Vaikai žiemą dažnai serga”, “Va dar reikalus susitvarkysiu, tada tempas sulėtės”, “Dabar bus daug gimtadienių, vakarėlių, paskui atostogos,  o va tada imsiu jautį už ragų” ir taip netikėtai žiūrim, kad ant slenksčio jau kitas gruodis su naujom perspektyvomJ)) O gal geriau mažiau ir ne visai tobulai?

Aš pati praeitų metų plane įsirašiau, kad reguliariai medituosiu ir pradėsiu nuo balandžio mėnesio, po pusvalandį. Tai vyksta iki šiol, kasdien, darbo dienomis, tik ne pusvalandį, o 15 minučių, nes kai nusprendžiau medituoti pusvalandį, pastebėjau, kad atidėlioju, ir tam, kad nekiltų jokių pasiteisinimų mesti šios veiklos, likau prie 15 minučių, nors, tiesą sakant, 2015 –ųjų plane ketinu įsirašyti, kad medituosiu 6 kartus per savaitę.

Ir paskutinis pamąstymas apie Naujų metų planus, tai, kad būtų naudinga surašyti ne tik ką darysiu, bet ir ko nedarysiu. Kartais mes žinom savo didžiuosius tikslus, jų siekiam, bet susiduriam su trukdžiais, tai galima pamėginti tikslus formuluoti papildant juos punktais, ko nedarysiu nuo sausio 1 d., tarkime: netikrinsiu pašto mobiliajame telefone, ar paskyros feisbuke dažniau nei kas dvi valandas,  nesidėsiu antros porcijos vakarienės, arba nevalgysiu daugiau nei 3 desertų per savaitę, vakarais nenaršysiu internete ir nežiūrėsiu televizoriaus ilgiau nei valandą.

Bet visų pirma siūlau pasinaudoti tarpšventiniu periodu, susimąstyti ir pasiryžti  turėti tikslų ar svajonių, nes yra ir tokių žmonių, kurie tiesiog gyvena, be jokių tikslų, arba trokšta abstrakčių dalykų, tokių kaip geresnės mašinos (net markė neaiški), geresnių tarpusavio santykių (o kas tai?) bet nieko konkretaus.... Ir su tais troškimais būna metų metus.

Kad tai įvyktų, reikia visai nedaug, tik popieriaus ir rašiklio.....Linkiu skirti laiko naujametinio plano rašymui ir jaukių bei prasmingų švenčių.