Mes esam mūsų smegenys

Neseniai perskaičiau knygą „Mes esam mūsų smegenys“ parašytą žymaus Nyderlandų mokslininko Dick Swaab. 2014m. Europos Neuropsichofarmakologijos kolegijos (ECNP) kongrese jis gavo 5 tūkst. eurų apdovanojimą už pasiekimus populiarinant mokslą. Trisdešimt minučių laukiau eilėje prie autoriaus dalijamų nemokamų knygos kopijų ir autografų. Skaityti buvo įdomu ir smagu. Dalinuosi mintimis iš knygos, kuri laiks nuo laiko man padeda prisiminti, kad nereikia per daug „užsipsichologizuoti“.

Jei manome, kad smegenys yra tik informacijos apdorojimo mašina, kompiuterio metafora joms apibūdinti nėra tokia ir bloga. Be to, jei žiūrėtume kaip dirba pagrindinės žmogaus smegenų sudedamosios dalys, būtent ši metafora pirmiausia ir ateitų į galvą. Smegenys sveria 1500 gramų ir jas sudaro 100 milijardų (10x10¹⁰) neuronų (apie 20 kartų daugiau, nei žmonių pasaulyje), dvigubai daugiau neuroglijos ląstelių (neuroglija yra centrinės nervų sistemos „jungiamasis audinys“) ir ne mažiau 1000 nervų ląstelėms susisiekti padedančių sinapsių. Nervinių skaidulų tinklas, jungiantis neuronus, siekia iki 100000 kilometrų. Šis milžiniškas ląstelių ir jų kontaktų skaičius dirba taip efektyviai, kad mūsų smegenys sunaudoja ne daugiau energijos nei 15 vatų lemputė. Michel Hofman apskaičiavo, kad visos smegenų energetikos išlaidos vienam asmeniui per visą jo gyvenimą, atsižvelgiant į dabartinę elektros kainą, būtų mažesnės nei 1000 eurų. Už tokius pinigus sunku įsigyti padorų kompiuterį, o ką jau kalbėti apie tokį prietaisą, kuris turėtų sudėtingas valdymo jungtis ir puikiai įrengtą vaizdo apdorojimo sistemą.

Virškryžminis branduolys (angl. nucleus suprachiasmaticus) yra mūsų smegenų laikrodis, jo dydis viso labo ½ mm3. To pilnai užtenka kontroliuoti visą mūsų dienos ir nakties ritmą (būdravimo/miego, valgymo, gėrimo, dauginimosi ir t. t.). Turėdami 3 milijonus kartų daugiau smegenų masės (1500 cm3) nei jos turi virškryžminis branduolys galime daug ką nuveikti. Mūsų protas yra milijardų tarpusavyje sąveikaujančių ląstelių produktas. Šia materialistine prasme materija neatstoja dvasios, tačiau pati dvasia yra materijos (smegenų ląstelių veiklos) produktas.

Sutrikimai gali atsirasti mūsų smegenų vystymosi metu ir vėliau gyvenime pasireikšti kaip psichinė ar neuro patologija, sutrikdyti nervų ląstelių hormonų gamybą. Mikroskopo pagalba galima pamatyti, kaip šizofrenija sergančio žmogaus smegenų vystymasis dar esant motinos įsčiose sutrinka maždaug ketvirtą su puse nėštumo mėnesį.  Šiuo metu pripažįstama, kad šizofrenija yra smegenų liga, kuri gali būti gydoma medicininėmis priemonėmis. Cituojant poetą Kees Winkler – “Jei aš neišgeriu savo tabletės, vis labiau tampu “šizo” nei “frenikas” (graikų kalboje skhizein ("išsiskirti") and phrēn ("protas"). Antidepresantai tapo tokiu sėkmingu medikamentu, kad šiuo metu eina kalba apie piknaudžiavimą šiais vaistais. Sergant vėžiu skausmas gali būti sumažinamas stimuliuojant smegenis elektrodais, kurie yra implantuojami tam tikroje smegenų vietoje, o jų veikimas valdomas paties paciento. Tokiu būdu panašios į opiumą medžiagos išsiskiria smegenyse ir skausmas tampa pakeliamas. Tokio pobūdžio stimuliacija gali būti naudojama drebuliui, kuris atsiranda dėl Parkinsono ligos, sumažinti, o taip pat aiškiai lokalizuotam galvos skausmui ar kompulsiniams veiksmams gydyti. Yra atrastas genas, kuris atsakingas už pernelyg didelę agresiją. Kažkur chromosomoje X yra genas, kuris gali padidinti homoseksualumo tikimybę. Tam tikri kompiuteriai gali parodyti smegenų sritis kurios aktvuojasi, kai mes skaitome, sprendžiame matematinius uždavinius, patiriame haliucinacijas ar esame įsimylėję. Priekinės smegenų dallies pažeidimai yra susiję su socialaus ir etiško elgesio sutrikimais (Anderson et al., 1999). Vaisiaus smegenų audinys gali būti persodintas gydyti Parkinsono liga sergantį pacientą. Vyksta spartus neuromokslų progresas.

Mūsų smegenys – unikali mašina 

Kompiuterio metafora msų smegenims apibūdinti tinka tik iš dallies. Kompiuterio sistemos nėra tokios plastiškos kaip smegenų. Mūsų smegenys yra gyvos ir dėl to nuolat keičiasi, ypač vystymosi metu. Viskas, ką mes darome ir stebime, mūsų smegenų sistemos vystymosi metu gali negrįžtamai paveikti nervų ląsteles. Mūsų aplinka stipriai veikia mūsų smegenų sandarą ir funkcijas vystymosi laikotarpiu. Štai kodėl žmonių smegenys skiriasi. Netgi  identiškų dvynių smegenys yra unikalios. Genetika yra tik maža dalis to, kas paaiškina smegenų formavimąsi  vystimosi laikotarpiu.  

Vaiko smegenų vystymuisi gimdoje įtakos turi streso hormonai, kurie išsiskiria moteriai jaudinantis nėštumo metu. Nėštumo metu vaisiaus smegenų vystymuisi įtakos turi ir kai kurių medikamentų, alkoholio ir nikotino vartojimas. Nėštumo metu rūkančių moterų vaikai gali būti agresyvesni ir linkę į nusikaltimus. Vystymosi metu smegenys gamina didelį kiekį ląstelių, kurios jungiasi viena su kita ir sudaro sistemą, atsakingą už įvairias funkcijas. Tokių sistemų susidarymo mechanizmas vadinamas „neuroniniu darvinizmu“. Smegenų konstrukciją nulemia ne tik tai, kaip vaikas mokosi  pažinti pasaulį, tačiau ir tai kokį pasaulį jis pažįsta, ką jis patiria ir regi. Smegenų formavimąsi veikia daugelis veiksnių, susijusių su ankstyvąja žmogaus patirtimi.  Šie veiksniai nulemia, kaip mes vėliau suvokiame save – kaip vyrą ar moterį (lyties faktorius) ir ar mūsų suvokiama lytis atitinka mūsų kūno kompoziciją. Transseksualumo  atveju vyrų smegenys turi moterišką struktūrą ir atvirkščiai. Smegenų struktūros charakteristikos lemia tai, kad žmogus save supranta kaip vyrą arba kaip moterį, nepriklausomai nuo genetinės lyties ar jo seksualinių organų lyties. Seksualinė orientacija taip pat nulemiama dar iki gimimo motinos  hormonams ir besivystančioms smegenų ląstelėms sąveikaujant tarpusavyje. Ši informacija užkoduojama neplastiškose smegenų struktūrose, todėl dar joks gydytojas „neišgydė“ transseksualo, manančio, kad jis turėjo gimti kitokios lyties nei yra dabar. Taip pat niekam nepavyko homoseksualaus asmens paversti heteroseksualiu. Per pirmuosius mūsų gyvenimo metus aplinka taip pat veikia smegenų dalių, atsakingų už kalbą, formavimąsi. Štai kodėl turime vieną gimtąją kalbą. Kai kuriose smegenų srityse naujų ryšių tarp nervų ląstelių užmezgimas vyksta iki mūsų 65 gimtadienio.  Kadangi visų žmonių mintys ir patirtys yra skirtingos, smegenys taip pat tampa skirtingos. Taip susiformuoja asmenybė. Mūsų smegenys kuria mūsų kultūrą ir kultūra atitinkamai lemia smegenų vystymąsi. Mes sukuriame savo unikalias smegenis – tampame asmenimis ir kartais netgi asmenybėmis. 

Laisva valia?  

Mūsų smegenys yra unikalios ir todėl mes galime sukurti unikalų eilėraštį, piešinį ar atlikti unikalų eksperimentą. Eccles mano, kad mokslininko kūrybiškumas įrodo esant laisvą. Bet tai tikrai neįrodo laisvos valios teorijos. 

Neatsitiktinai skirtingose pasaulio vietose labai kūribingi žmonės  padaro tuos pačius "unikalius" atradimus. Menas buvo “atrastas” prieš 35 tūkstančius metų maždaug tuo pačiu laiku Ardèche Prancūzijoje, Australijoje ir Afrikoje. Matyt, unikali žmogaus kūrybiškumo išraiška priklauso nuo smegenų vystymosi stadijos. Smegenys yra tarsi mašina, kurios veiklos rezultatą galėtume paaiškinti teoriškai, jei tik žitume visa smegenų sąrangą ir tai, kas į jas patenka. Tuomet galėtume pakankamai tiksliai prognozuoti elgesio rezultatus tam tikromis aplinkybėmis. Dėl neuroninių jungčių sudėtingimo ir individualių skirtumų tai padaryti yra be galo sunku, tačiau tai neįrodo, kad laisva valia egzistuoja. Žmonių grupės elgiasi taip nuspėjamai, kad laisva valia, atrodo, gali būti tik įsivaizduojama ir atsiradusi dėl to, kad tiek mūsų elgesys, tiek aplinka yra labai sudėtingi. Spinoza yra pasakęs „savo veiksmus žmogus suvokia, o priežasčių, kurios juos sukelia, nežino".  Ir todėl „kūdikis tikras, kad jis laisvai ieško pieno, supykęs vaikas – kad laisvai nori atkeršyti, o bailys – bėgti. Girtas įsitikinęs, kad jis laisvu sielos apsisprendimu kalba tai, ką vėliau išsiblaivęs norėtų atsiimti". Tai puikai iliustruoja teiginį, kad iš gyvenimo meniu galime pasirinkti, ką šiandien valgysime – mėsą, žuvį ar vegetarišką maistą, tačiau esminis klausimas, kada ir kiek valgome, yra nulemtas iš anksto. Sprendimas pradėti karą Šiaurės pusrutulyje dažniau priimamas vasaros metu, o Pietų pusrutulyje – žiemą.  Netoli pusiaujo šis sprendimas priklauso nuo sezono. Ir taip vyskta jau daugelį amžių.Ne "priežastis" arba "laisva valia", bet dienos šviesos kiekis arba temperatūra turi įtakos sprendimui pradėti karo veiksmus. Jeigu nėra laisvos valios, tuomet negali egzistuoti nei teisė, nei etika. Tačiau tai nėra argumentas prieš teisines bausmes, nes smegenys įtraukia bausmę kaip galimą pasekmę renkantis, kaip elgtis. Teisė priskiria laisvą valią žmonėms su sveikomis smegenimis. Yra žinoma, kad dėl pažeistos smegenų struktūros žmogaus ranka gali judėti  jam pačiam to nenorint (svetimos rankos sindromas). Tokie judesiai gali būti padaryti pacientui nesuvokiant ar neturint priežasties ranką valdyti. Pacientai, kuriems pažeista kairiojo ir dešiniojo pusrutulio smegenų jungtis ar medialinė frontalinė smegenų žievė, kartais nepripažįsta jiems priklausančios galūnės kaip savos.  Šios galūnės gali veikti nepriklausomai nuo savininko. Kartais galūnės gali netgi elgsti priešingai viena kitai, pavyzdžiui, viena ranka gali aprengti, o kita tuo pačiu metu pulti nurengti žmogų. Yra buvę atvejų, kai tokia “svetima” ranka griebė pacientui už gerklės ir bandė pasmaugti. Svetimos  rankos sindromas gali pasireikšti ir pacientams, kurie kenčia nuo kortikobazalinės degeneracijos, ligos susijusios su tam tikrų smegenų dalių išsigimimu (Biran ir Chatterjee, 2004). 

Teisė leidžia manyti, kad sveikos smegenys turi laisvą valią, tačiau ar kas nors gali pasigirti jog jo smegenys visiškai sveikos? Nuo pat gimimo smegenys susiduria su įvairiausiomis patirtimis, kurios jas gali negrįžtamai paveikti. Mūsų smegenų būklę nulemia smegenų mutacijos, įvykusios iki gimimo, ir DNR pokyčiai po to. Doreleijers (1995) nustatė, kad psichikos sutrikimai nuo 5 iki 7 kartų dažnesni nepilnamečiams teisės pažeidėjams nei to paties amžiaus vidutiniam jaunuoliui. Tokiu atveju, ar nusikaltusius jaunuolius iš tikrųjų galima laikyti atsakingais už savo veiksmus? Kiek “laisvi” ir “atsakingi” yra šie vaikai? Neretai vaikų tvirkintojai vaikystėje patys patyrė prievartą. Kiek “laisvi” jie yra nesirinkti tokio paties elgesio modelio? Kiek laisvos valios turi paauglys, kuriam per labai trumpą laiką reikia išmokti gyventi su suaktyvėjusiais lytiniais hormonais, keičiančiais beveik visų smegenų dalių funkcijas? Tai, kad galima nuspėti agresyvių savižudybių sezoniškumą, taip pat nepatvirtina laisvos valios įsikišimo ryžtantis nusižudyti. Po teroristės Ulrike Meinhof  savižudybės 1976 metais atlikti jos smegenų tyrimai rado aneurizmą, kuri dirgino migdolinį kūną (smegenų dalį, atsakingą už emocijas).  Operacijos metu buvo pažeista prefrontalinė žievė.  Tiek aneurizma, tiek operacijos padaryta žala galėtų paaiškinti kritiškos žurnalistės pasikeitimą ir virtimą teroriste.  Kiek jos valia tuomet buvo laisva? Ankstyvame amžiuje pažeista prefrontalinė žievė lemia socialinio ir moralinio funkcionavimo sutrikimus (vagystės, agresyvus elgesys) suagusiojo amžiuje.  Daugelis kitų smegenų ligų taip pat gali turėti įtakos agresyvaus ir nusikalstamo elgesio pasireiškimui. 

Nors yra nuomonių, kad seksualinė orientacija, kaip heteroseksualumas, homoseksualumas ar biseksualumas yra "pasirinkimas", tyrimai rodo, kad seksualinę orientaciją lemia dar besivystnčias smegenis nėštumo metu veikiantys genetiniai ir epigenetiniai faktoriai (hormonai, nėščiosios vartojami vaistai, stresas nėštumo metu). Homoseksualumas nebuvo pašalintas iš TLK-10 (Tarptautinė ligų klasifikacijos) iki 1992 metų. Iki tol žmonės nesėkmingai bandė "gydyti" homoseksualumą taikydami laisvės atėmimo bausmę, gydymą elektro šoku, pykinimą sukeliančiomis cheminėmiss medžiagos (apomorfinu), terapiją naudojant moteriškus hormonus (estrogenus), kastraciją ir religinį konsultavimą (Smitt et al., 2004). 

Antonio Damasio teigia, kad yra smegenų sritis, kuri teikia energiją, reikalingą  visoms mūsų veikloms atlikti: išoriniams (judėjimas) ir vidiniams (mintys ir motyvacija) veiksmams. Ta sritis yra priekinėje smegenų žievėje, o tiksliau – tai smegenų juostinis vingis. Francis Crick pastebėjo, kad ši sritis atsakinga už laisvą valią, bet tik ta prasme, kai valia pasireiškia, kaip iniciatyva. Crick pats kelia klausimą, kad galbūt mūsų valia tik atrodo laisva. 

Genetinis priklausomybių, agresijos ir seksualinės orientacijos pagrindas leidžia teigti, kad mūsų elgesys tam tikra prasme yra išanksto nulemtas (Neurokalvinizmas). Iš tiesų, baisiai nemalonu, jei jums liepia daryti kažką, kas aiškiai prieštarauja laisvam jūsų apsisprendimui. Tačiau tai visiškai nesvarbu tol, kol jums atrodo, kad elgiatės savo nuožiūra. Jei manote, kad skaityti šį strapsnį pasirinkote savo laisva valia, visiškai nesvarbu, kad šio sprendimo priėmimo kelias buvo iš anksto nulemtas ir nesunkiai nuspėjamas.